Warning: count(): Parameter must be an array or an object that implements Countable in /var/www/vhosts/uabeuropagroup.sritis.lt/groupeuropa.com/index.php on line 291
Riga Hotel - Benjaminų namų istorija - Europa Royale
Kalba:
Lietuviškai language Lietuviškai
Riga Hotels: Deutsch language Deutsch
Riga Hotels: English language English
Riga Hotels: Lietuviškai language Lietuviškai
Riga Hotels: Latviešu language Latviešu
Riga Hotels: Polski language Polski
Riga Hotels: Русский language Русский
Viešbutis / MiestasRiga hotels: Pasirinkite viešbutį
AtvykimasRiga hotels: Atvykimas IšvykimasRiga hotels: Išvykimas
SuaugęRiga hotels: Kiek suaugusiųjų? VaikaiRiga hotels: Kiek su Jumis apsistos vaikų?
Specialūs pasiūlymai
Pasiūlymų nėra
 
Riga Hotels

Patirkite neišdildomus įspūdžius gyvendami istoriniame Benaminų šeimos name

Puikiai restauruoti istoriniai legendinės Benjaminų šeimos namai tapo prabangiu Europa Royale Riga viešbučiu.
Mums malonu Jums pristatyti ir Jus supažindinti su Benjaminų namų istorija.
 
1876 m.
 
Benjaminų namų istorija prasidėjo 1876 m., kai jame įsikūrė pirklio, pavarde Pfab, šeima. Eklektinį namo stilių sukūrė architektai V. Beckman (1832 – 1902) ir H. Ende (1829 – 1907), kurie buvo pakviesti iš Berlyno, o įkvėpimo sėmęsi iš Florencijoje vyraujančio Italijos Renesanso. Didingas plytų namas su nuostabia terasa ir dideliu sodu tuo metu buvo unikalus ir aiškiai matomas visoje apylinkėje. Šiaurės Latvijoje kiekvienas saulės spindulėlis yra aukso vertės. Vokiečiai architektai puikiai žinojo, kaip išnaudoti vietą, kurioje stovėjo namas, taip, kad saulė patektų į namo vidų ir gražiai žaistų su ištaigingomis lubų dekoracijomis, ornamentiniais frizais bei atsispindėtų vitražuose ir šviestuvuose. Rytiniai ir vakariniai saulės spinduliai puikiai pabrėžia gražias architektūrines linijas, o šviesos šešėliai pagyvina papuošimus, reljefus bei skulptūras. Iš Vokietijos taip pat buvo pakviestas jaunas skulptorius A. Volk (1851 – 1926), ir būtent jo sukurtas menas neleidžia mums pamiršti pirmųjų pastato savininkų. Dvi alegorinės merginos grakščiai puošia virš įėjimo išlenktą arką; viena iš merginų laiko ugnį, o prie antrosios stovi linų verpimo ratelis – Pfab šeimos turtų pagrindas. Du skydą laikantys liūtai balkone išreiškia išdidų šeimos pasitikėjimą savimi. Sienos nišoje esanti Vestalė – terakotinė antikinės statulos kopija – tai namų globėja. Trečiajame 20 a. dešimtmetyje Pfab šeima prarado pelningą Rusijos rinką, ir jų klestėjimas pradėjo blėsti. Įvairiems pristatymams skirtas didžiulis namas neigiamai paveikė šeimininko sveikatą. Pragyvenusi rūmuose 52 metus, Pfab šeima buvo priversta su jais atsisveikinti.
 
1928 m.
 
Latvija niekuomet neturėjo karūnuotos karališkosios poros, tačiau nekarūnuotąja pora, be mažiausios abejonės, buvo Emilija ir Antons Benjaminai. Jie nusipirko Pfab‘ų rūmus 1928 m. ir taip atvertė didingiausią namo istorijos puslapį. 1911 m. ši pora pradėjo leisti populiariausią dienraštį „Jaunākās Ziņas“. Greitą jų milijonų augimą dar paspartino šeimos žurnalo „Atpūta“ išleidimas 1924 m. Net ir šiandien, šis žurnalas, turinio aspektu, gali būti laikomas išskirtiniu, įdomiu ir nepralenkiamu. Taip naujieji Latvijos spaudos magnatai savo ištaigingame name įkūrė, be abejonės, įtakingiausią saloną Rygoje. Jo ištaigingos durys buvo atviros tik išrinktiesiems: diplomatams, ministrams, deputatams ir kitoms garsenybėms.
Laikraščio redaktoriai galėjo sukelti ministrų kabineto krizę, išrinkti naujus ministrus ir paskirstyti įtakingas direktorių vietas. Šalies Prezidentas nebuvo vedęs, taigi „pirmosios ledi“ Latvijoje nebuvo. Šią laisvą vietą labai užtikrintai ir be menkiausio kuklumo lašelio sau prisiskyrė ponia Benjamin. Rygoje galiojo nerašyta taisyklė, kad kiekvienas išgarsėti norintis menininkas visų pirma turėjo sukoncertuoti Benjaminų salone.
Pastato šeimininkas ir šeimininkė atliko nemažai interjero pokyčių neorenesanso stiliumi pastatytame name. Jie pasamdė pačius žymiausius 3-ojo ir 4-ojo dešimtmečių Latvijos architektus, vitražų menininkus bei dailininkus, kurie suteikė pastatui jų laikmečiui būdingas savybes. Jie pakabino didingiausią namo brangenybę – didžiausią Venecijos sietyną visose Baltijos šalyse. Čia buvo panaudoti šilkiniai tapetai, gražiausias rojalis Rygoje, gobelenai, krištolas, sidabras, rožės žiemą ... viskas čia privalėjo būti nepralenkiama.
 
1940 m.
 
1940 m. Benjaminų namai buvo nacionalizuoti, o 1945 m. tapo Rašytojų, kompozitorių ir menininkų sąjungos namu. Iš pradžių menininkų sąjungos buvo stipriai atsidavę stalinistinei ideologijai, tačiau jose tuomet jau brendo tyli opozicija režimui. 1965 m. Rašytojų sąjunga pradėjo naują tradiciją – Poezijos dienas. Prasidėjo literatūros skleidimas žmonėms, meno įtaka visuomenėje pasiekė aukščiausią viršūnę, kūrybingos asmenybės buvo gerbiamos ir mylimos, knygos – spausdinamos ir skaitomos dideliais kiekiais. Buvo rengiami literatūros vakarėliai, koncertai ir parodos. 1987 m. šiame pastate rinkosi Latvijos, Lietuvos ir Estijos žmonių frontų vadovai, čia prasidėjo ir dainuojamoji revoliucija. 1991 m. barikados dienos tapo ypatingu žmonių ir kūrybinių sąjungų meilės bei tikėjimo įrodymu. Vienas ūkininkas atnešė paskerstą kiaulę, kuri buvo supjaustyta ir padalinta terasoje, moterys rašytojos virė sriubą ir maitino Latvijos gynėjus. Pastato durys dieną naktį buvo atviros Rygos gvardijai.
 
2006 m.
 
2006 m. Benjaminų namai duris atvėrė jau kaip viešbutis Europa Royale Riga. Buvo atlikta daug statybos ir renovacijos darbų, siekiant paversti šiuos ypatingos istorijos ir unikalaus išplanavimo rūmus funkcionaliu ir patogiu 60 kambarių viešbučiu. Ne tik pats pastatas, bet ir individualūs septyni jo kambariai paskelbti valstybinės svarbos kultūros paminklais, todėl jo išorė ir šie kambariai, kuriuose dabar įrengtas restoranas ir baras, išsaugoti lygiai tokie patys, kokie buvo.
Didingos patalpos pačiame miesto centre ir dabar yra mėgstamiausia prezidentų, ambasadorių, ministrų ir deputatų susitikimų vieta. Istorinis nuostabiųjų rūmų paveldas tęsiamas. Pastate verda aktyvus ir patrauklus viešasis gyvenimas, viliojantis verslo vakarienėmis, Joninėms skirtomis šventėmis, rengiamomis viešbučio svečiams, džiazo koncertais vasaros terasoje, vestuvių, gimtadienio šventėmis bei kalėdinėmis meno mugėmis. Dažnai girdimas išsireiškimas „Aš čia esu pirmą kartą“ yra tiesa, nes iki šiol rūmuose galėjo lankytis tik ypatingi svečiai. Tačiau dabar viešbutis Europa Royale Riga maloniai kviečia visus, suteikdamas savo lankytojams progą įkvėpti dalelę istorijos.